- snopis
- snópis, -ė smob. (1) NdŽ, DŽ1, Mžk, KlvrŽ, Brs, Plt, Pp, Varn, Šv; Kos109 žr. snopa: 1. Toki snópė, i piningų ana nepažįsta DūnŽ. To snópio geriau i neprašyk – vis tiek užmirš Slnt. Nebūk snópis, ir prisisuksi pri kokios tėvūnaitės, nesnausk Vkš. Tos snópės nesuspė[ja] šiaudų mynioti Trk. Ei, snópi, palauk! Klp. | keik.: Toks y[ra] snópis velnių, i viskas Yl. 2. Miegas eita, ir esu kaip snópis Lnk. Eina kaip snopis LTR(Pp).
Dictionary of the Lithuanian Language.